Ndryshimi i fundit: E Shtunė, 07 Shtator 2019

Bakri shqiptar, 700 milion USD humbje

6 vite mė parė
share()?>
Bashkė me bakrin janė eksportuar dhe afėr 25 mijė ton zink si dhe sasi ari, argjendi, kadmiumi, indiumi, seleni, teluri etj. Nga kjo rezulton shifra afėr 900 milion dollarė pėrkundrejt 205 milion dollarė tė ardhura tė publikuara nga ODA

Mora shkas nga shkrimi nė Revistėn JAVA tė datės 26.04.2014 lidhur me tė dhėnat pėr rezervat e bakrit. Si specialist nuk mund tė qėndroj pa reaguar para asaj panorame tė paraqitur nga  “Open Data Albania” (ODA). Sė pari e pėrshėndes ODA-n pėr paraqitjen e statistikave mbi xeherorėt e bakrit nė Shqipėri , sasinė  dhe gjendjen aktuale  tė kėsaj dege. Sė dyti si specialist qė kam punuar dhe konsumuar pothuajse njė pjesė tė rėndėsishme tė jetės lidhur me industrinė e bakrit, dua tė bėj njė analizė mbi mundėsitė e nxjerrjes dhe pėrpunimit pėr tė arritur njė shfrytėzim sa mė kompleks tė pėrbėrėsve tė kėtyre xeherorėve. 

Bakri nė natyre gjendet nė xeherorėt nė tre trajta: 1. Nativ- bakėr i lirė i pa lidhur kimikisht me ndonjė element tjetėr  kimik i cili nuk ėshtė gjetur nė vendin tonė.  2. Bakėr oksid –ku bakri ėshtė i lidhur me oksigjenin dhe si oksid gjendet i ndėrfutur nė shkėmbinj tė tjerė, qė gjithashtu nuk disponohet nga nėntoka jonė. Gjė pėr tu pėrmendur pėr kėtė lloj xeherori  ėshtė se rezervat mė tė mėdha nė botė tė kėtij lloj xeherori janė nė Kili (Amerika Latine) 3. Bakėr sulfur – ku bakri ėshtė i lidhur me squfur dhe elementė tė tjerė – i cili disponohet nga nėntoka jonė dhe se nga zbulimet e deritanishme kėto rezerva janė afėr 32 milion tonė.

Problemi  shtrohet  sesi shfrytėzohet kjo pasuri e popullit shqiptar? Ēfarė pėrfiton shteti  shqiptar nga kjo pasuri e dhėnė edhe me koncesion? Pėrpara se tė shtjelloj kėto pyetje, desha tė pėrshkruaj kush ishte industria e bakrit nė Shqipėri deri nė vitin 1990!
 
Para viteve '90

Industria e bakrit nė Shqipėri ishte njė industri me cikėl tė mbyllur, zbulimi bėhej nga shėrbimi gjeologjik shqiptar  i kryesuar nga gjeologė kompetentė  dhe shkencėtarė tė diplomuar nė universitetet mė tė mira nė botė nė fushėn e gjeologjisė dhe nė fakultetin e Gjeologji-Miniera nė Universitetin e Tiranės. Mbi bazėn e raporteve tė zbulimit ishin hapur miniera si Rubiku, Gjegjan nė Kukės qė nė vitin 1959, Kurbneshi Mirditės, mė vonė zbulimet Tuc e Qafbari, Fush-Arrėz, Spaē, Thirre e Fanit, Kaēinar, Palaj e Karme nė Shkodėr, Nikolic-Kukės, Rehovė-Korēė etj. Sasia maksimale e nxjerrjes sė xeherorit tė bakrit nė Shqipėri nė vitin 1989 (Anuari statistikor  1990) kapte shumėn  1.135 mijė ton, nga ku xeherori  i pasur  me mė shumė se 2,5% bakėr nė sasi 270-300 mijė ton drejtohej  pėr nė uzinat metalurgjike tė bakrit nė Kukės, vendosur nė punė nė vitin 1964, Rubik vendosur nė punė nė 1939 dhe e rivendosur sėrish nė vitin 1945 pas ndėrprerjes nga Lufta e Dytė Botėrore si dhe nė Laē (me teknologji tė re) e vėnė nė pune nė vitin 1979 me kapacitete respektive pėrpunuese  160 000, 80 000 dhe 50 000 tonė /vit . Xeherorėt e varfėr  nė sasi  700 – 800 mijė ton me pėrmbajtje bakėr   mė shumė se 0.6%  i  nėnshtroheshin pasurimit nė fabrikat e Kurbneshit – e para fabrikė e ngritur nė vendin tonė qė nė vitin 1956 me teknologji gjermane, duke vazhduar me fabrikėn e pasurimit Reps, Fushė-Arrėz nė bashkepunim me kinezėt  dhe Rehovė –Korēė, Rrėshen,Vau  i Dejės dhe Nikolic-Krumė tė projektuara  dhe ndėrtuara me forcat tona.

Nga tė gjitha fabrikat nxirrej koncentrat bakri dhe koncentrat piriti .  Koncentrati i bakrit  i marrė nė sasi  afėr 62 000 tonė/vit  me 14 – 25 pėrqind bakėr dhe afėr 45 pėrqind squfur drejtohej nė tre uzinat e bakrit pėr pėrpunim tė mėtejshėm. Uzina e bakrit Laē furnizohej me afėr 25 mijė ton  koncentrat  mqs nė kėtė uzinė ishte i mundur shfrytėzimi  i gazit sulfuror  pėr prodhimin e acidit sulfurik  nė sasi afėr 60 mijė ton, i cili pėrdorej pėr prodhimin e superfosfatit.

Acidi sulfurik pėr nga vlera simbolizohej si buka e industrisė sa qė nė portat e ndėrmarrjeve tė industrisė kimike nėpėr botė  ishte shkruar  “Acidi Sulfurik ėshtė baraz me bukėn e industrisė. Natyrisht nė dy uzinat e tjera, Kukės e Rubik, gazi sulfuror hidhej nė atmosferė duke shkaktuar dėm mjedisor tė pallogaritshėm, qė kuptohet se pass vitit 1990 nuk mund tė mbaheshin  mė nė punė, pa u rikonstruktuar . Produkti  i tre uzinave metalurgjike ėshtė bakri blistėr me  99 – 99.27 pėrqind bakėr dhe diferenca prej 0.73 – 1 pėrqind, papastėrti e cila  pėrbėhej nga hekuri, squfuri, oksigjeni, nikeli, ashtu si edhe grupi i metaleve tė ēmuar, ari,  argjendi si dhe gjysmė percusat, selen e telur etj. Vlera e kėtyre elementeve ishte  e konsideruesheme. 

Pėr pastrimin e mėtejshėm tė bakrit blister  nė sasi  15 mijė tonė/vit  prodhuar nė  vitin 1989 nga tre uzinat e bakrit  Kukės, Rubik e Laē drejtohej nė uzinėn e rafinimit tė bakrit Rubik tė ndėrtuar nė vitin 1966. Nė kėtė uzinė pas pastrimit tė bakrit nėpėrmjet elektrolizės, produkti bakėr elektrolitik nė sasi afėr 80 pėrqind drejtohej pėr nė uzinėn e Telave nė Shkodėr, njė uzine moderne qė kishte lartėsuar emrin e Shqipėrisė  pėr prodhimet e saj nė panairet ndėrkombėtare tė kohės . Nė kėtė uzinė prodhoheshin tela e kabllo bakri referuar vitit 1989, afėr 12 mijė tonė, ku vlen tė pėrmendet, 450 tonė tela shumė tė hollė tė dimensionit tė fijes se flokut  (0.05 mm diametėr). Diferenca e bakrit qė nuk konsumohej nga kjo uzinė, i drejtohej eksportit si bakėr katodik me shkallė pastėrtie  99.999 pėrqind. Si nėnprodukte tė rafinimit (elektrolitik) merrej ari dhe argjendi nė formė kallėpesh standart me cilėsi 99.999 pėrqind nė sasi  respektive 185 – 190 dhe  4500 – 4800 kg/vit, qė dorėzohej nė thesarin e shtetit. Pėrveē arit e argjendit, nga shllamet (papastėrtitė) e ndara nga bakri nxirreshin Seleni dhe Teluri si gjysmė pėrēues me destinacion eksporti si dhe Nikeli nė trajtė sulfat Nikeli pėr nevoja tė brendshme dhe pėr eksport. 

Kjo ishte gjendja dje! Po sot ku jemi? Aktualisht shumė zhurmė, propagandė, por asgjė pėr shtetin apo pėr popullin shqiptar. Ne “gėzohemi  “me shifrat e dollarėve e eurove qė pėrvetėsojnė koncensionarėt dhe qė i transferojnė nė vendet e origjinės, ndėrsa vetė mbetemi  populli mė i vuajtur nė Europė me shkallė tė lartė papunėsie pėr pasojė krimi, varfėri, polarizim tė tejskajshėm etj. Raportet gjeologjike ju dhanė tė huajve dhe mė pastaj kėtyre tė fundit ju dhanė leje kėrkim zbulim dhe nė disa raste dhe shfrytėzimi mbi vendburimet tona tė zbuluara, por qė sipas rregullave tė shtetit shqiptar tė djeshėm kėto raporte ishin "sekret shtetėror". Kėto firma qė bėjnė kėrkim-zbulim bėhen pronarė tė kėtyre zbulimeve. Shqipėria nga tre uzina metalurgjike me kapacitet pėrpunimi  (shkrirje) afėr 300 mijė ton/vit dhe aftėsi prodhimi,  15-17 mijė ton/vit, sot bakėr blister sot vetėm oxhaqet e uzinave tė bakrit Kukės e Laē janė akoma nė kėmbė pėr histori, ndėrsa oxhaqet e uzinės bakrit nė Rubik janė shembur. Po kėshtu edhe dy rafineritė e bakrit Rubik e Laē, tė cilat mund tė mbaheshin ende nė gjendje pune, nuk jane mė. 

Po nga industria e pasurimit ēfarė ka mbetur? Fabrikat e pasurimit Kurbnesh, Reps, Rrėshen, Nikoliq, Vau i Dejės nė Shkodėr dhe Rehovė janė zhdukur  dhe se vetėm fabrika e pasurimit  Fushė-Arrėz funksionon,  ėshtė zgjeruar e pėrmirėsuar niveli teknologjik nėn koncensionin e vendburimit Munella. Ky vendburim kur u zbulua, u klasifikua si vendburim me vlera tė larta dhe se me teknologjinė e kohės u  vlerėsua i pamundur pėr njė shfrytėzim eficient tė vlerave qė pėrmbante dhe se nuk u hap si minierė kundrejt logjikės optimale se kur tė posedojmė teknologji pėr shfrytėzimin e saj kompleks e racional, atėherė tė hapet pasi nuk ėshtė pasuri  vetėm e brezit tonė. Ndėrkaq tė dhėnat e kėtij vendburimi  u klasifikuan tepėr sekret.
 
Kush ėshtė  vendburimi Munella?

Mė lart thashė se ėshtė njė xeheror polimetalor bazuar nė analizen e pėrbėrjes lėndore. Xeherori i Munellės njė pjesė tė rezervave i ka me pėrmbajtje: Bakėr afėr tre pėrqind; zink afėr dy pėrqind,  squfur afėr 35 pėrqind,  ar afėr 13gr/ton, argjend afėr 73gr/ton,  kadmium  afėr 78gr/ton, selen, telur dhe elemente tė tjerė. Nė analizėn tekniko-ekonomike pėr secilin element pėrbėrės, ky xeheror mund tė quhet xeheror bakri, zinku, squfuri, ari, argjendi, kadmiumi por jo vetėm. Ky ishte i pari dhe i vetmi vendburim i dhėnė me koncension tė huajve  nga dega e bakrit. Sipas tė dhėnave tė ODA-s,  nga ky koncension rezulton se ėshtė eksportuar koncentrat bakri nga viti 2005 dhee deri nė fund tė vitit 2013 gjithėsej 46951.5 ton bakėr metal me njė vlere eksporti  205 557 531 $ (USD). Duke pranuar pėr mungesė tė dhėnash analitike pėrbėrjet e sipėr cituara dhe treguesit sa mė poshtė, rekuperimi i bakrit nė procesin e pasurimit afėr 87 pėrqind, pėrqindja e bakrit nė koncentrat afėr 25, rezulton tė jenė shfrytėzuar nga miniera e Munellės afėr 1,8 milion ton qė nga viti 2005 ose afėr 200 mijė tonė /vit dhe se janė prodhuar afėr187.800 ton koncentrat bakri pėr eksport. Por a janė marrė vlerat e duhura referuar pėrmbajtjes sė elementėve tė dobishėm dhe ēmimeve pėrkatėse? Sipas analizės dhe llogaritjve tona rezulton se bashkė me bakrin nė sasi 46 951.5 ton janė eksportuar dhe afėr 25 mijė ton zink si dhe bashkėshoqeruesit e bakrit e zinkut si ari, argjendi, kadmiumi, indiumi, seleni, teluri etj, elementė kėta me vlera tė larta. Duke qenė se ky xeheror ėshtė kompleks edhe vlera ėshtė komplekse. 

Vlera e mundshme e kėsaj lėnde tė parė xeherore  nė sasi afėr 1.8 milion/ ton xeheror tė shfrytezuar nė nėntė vjet ( 2005 – 2013 ) rezulton afėr  900 milion dollarė pėrkundrejt 205 milion dollarė tė ardhura nga shitja e koncentratit. Kjo diferencė vjen si rezultat  i njė koncensioni  tė gabuar. Kur kjo lėndė komplekse duhej tė pėrpunohej nė vend sipas kontratės fillestare dhe jo tė justifikohej me Traktatin e “Kiotos”- se ky Traktat i nėnshkruar  nga shteti  shqiptar  nuk  lejon hedhjen e gazeve tė perpunimit tė kėsaj lėnde tė parė nė atmosferė. Dua tė sqaroj faktin se Traktati i Kiotos ėshtė nėnshkruar nė vitin 1997, ndėrsa kontrata e koncensionit ėshtė nėnshkruar mė vonė dhe se ishte detyrė e koncension-marrėsit  tė njihej me legjislacionin  kombėtar dhe ndėrkombėtar. Nga sa mė sipėr, rezulton se humbja minimale nė vlerėn referuese pėr t'u taksuar pėr nėntė vjet ėshtė afėr 700 milion dollarė ose 77 milion dollarė   nė vit.  Kėto janė shkaqe qė luftėrat nė glob s’kanė tė ndalur, pra luftėrat bėhen pėr pasuri, territore dhe se askush nė botė nuk fal pasuri apo territore.



Multimedia: Revista Java
Kategoria e medias: Shtyp i shkruar
Datė publikimi: 03/06/2014
Titulli i publikimit: Bakri shqiptar, 700 milion USD humbje
Pėrshkrim i publikimit: Bashkė me bakrin janė eksportuar dhe afėr 25 mijė ton zink si dhe sasi ari, argjendi, kadmiumi, indiumi, seleni, teluri etj. Nga kjo rezulton shifra afėr 900 milion dollarė pėrkundrejt 205 milion dollarė tė ardhura tė publikuara nga ODA
Download: Array
Kliko kėtu pėr tė lexuar artikullin tek media qė e ka publikuar
Dataset-et nė format excel :
    Dataset-et nė format XML, N3 :